- pęslas
- pę́slas sm. (1) 1. J.Jabl, Kl, Krž, Lk, Krtv, Klm penima kiaulė, peniukšlis, penimis: Tura kiaulę veislinę i keturius pę́slus Krš. Pę́slas nėko neėda, sukrito Užv. Spinda, graži pę́slai Pvn. Girdi – pęslai žviegia Žem. Pęsleliai nupenėti Ggr. Pęsliukus išpjovėm Ggr. 2. G103, J.Jabl(Žem) penimas gyvulys ar paukštis: Penėk pę́slus: penamuosius jaučius, karves, avis, žąsis J. 3. pašaras, ėdalas: Turu pę́slą (= ėdalą) pataisyti J.Jabl(Žem).
Dictionary of the Lithuanian Language.